publicerad: 2015
förknippa
för·knippa
verb
~de ~t • associera, förbinda
| Finita former | |
|---|---|
| förknippar | presens aktiv |
| förknippas | presens passiv |
| förknippade | preteritum aktiv |
| förknippades | preteritum passiv |
| förknippa | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att förknippa | infinitiv aktiv |
| att förknippas | infinitiv passiv |
| har/hade förknippat | supinum aktiv |
| har/hade förknippats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| förknippande | |
| Perfekt particip | |
| en förknippad + substantiv | |
| ett förknippat + substantiv | |
| den/det/de förknippade + substantiv | |


