publicerad: 2015
tillmäta
till|mäta
verb
‑mätte ‑mätt • tillerkänna, tillskriva: tillmäta ngn hög kompetens
| Finita former | |
|---|---|
| tillmäter | presens aktiv |
| tillmäts (tillmätes) | presens passiv |
| tillmätte | preteritum aktiv |
| tillmättes | preteritum passiv |
| tillmät | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att tillmäta | infinitiv aktiv |
| att tillmätas | infinitiv passiv |
| har/hade tillmätt | supinum aktiv |
| har/hade tillmätts | supinum passiv |
| Presens particip | |
| tillmätande | |
| Perfekt particip | |
| en tillmätt + substantiv | |
| ett tillmätt + substantiv | |
| den/det/de tillmätta + substantiv | |


