publicerad: 2015
folka
folka
[fål`ka]
verb
~de ~t • tills. med sig:
| Finita former | |
|---|---|
| folkar | presens aktiv |
| folkade | preteritum aktiv |
| folka | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att folka | infinitiv aktiv |
| har/hade folkat | supinum aktiv |
| Presens particip | |
| folkande | |
folka sig
• ⟨vard.⟩ om ung person: bli hyfsad, arta sigOrdform(er) folka sig


