publicerad: 2015
idiosynkrasi
idio·syn·krasi
[‑krasi´]
substantiv
~n ~er • överkänslighet mot ngt; avsky, motvilja
| Singular | |
|---|---|
| en idiosynkrasi | obestämd form |
| en idiosynkrasis | obestämd form genitiv |
| idiosynkrasin | bestämd form |
| idiosynkrasins | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| idiosynkrasier | obestämd form |
| idiosynkrasiers | obestämd form genitiv |
| idiosynkrasierna | bestämd form |
| idiosynkrasiernas | bestämd form genitiv |


