publicerad: 2015
inklinationsvinkel
in·klin·at·ions|vinkel
substantiv
~n ‑vinklar • till inklination 1 vinkel 1
| Singular | |
|---|---|
| en inklinationsvinkel | obestämd form |
| en inklinationsvinkels | obestämd form genitiv |
| inklinationsvinkeln | bestämd form |
| inklinationsvinkelns | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| inklinationsvinklar | obestämd form |
| inklinationsvinklars | obestämd form genitiv |
| inklinationsvinklarna | bestämd form |
| inklinationsvinklarnas | bestämd form genitiv |


