publicerad: 2015
klinka
1klinka
verb
~de ~t • till 2klink
| Finita former | |
|---|---|
| klinkar | presens aktiv |
| klinkas | presens passiv |
| klinkade | preteritum aktiv |
| klinkades | preteritum passiv |
| klinka | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att klinka | infinitiv aktiv |
| att klinkas | infinitiv passiv |
| har/hade klinkat | supinum aktiv |
| har/hade klinkats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| klinkande | |
2klinka
substantiv
~n klinkor 1 stängningsanordning för dörr2 ⟨vard.⟩ skinka hos människa
| Singular | |
|---|---|
| en klinka | obestämd form |
| en klinkas | obestämd form genitiv |
| klinkan | bestämd form |
| klinkans | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| klinkor | obestämd form |
| klinkors | obestämd form genitiv |
| klinkorna | bestämd form |
| klinkornas | bestämd form genitiv |


