publicerad: 2015
korrigera
kor·rig·era
[‑ri∫e´ra]
verb
~de ~t • rätta; jfr korrektion
| Finita former | |
|---|---|
| korrigerar | presens aktiv |
| korrigeras | presens passiv |
| korrigerade | preteritum aktiv |
| korrigerades | preteritum passiv |
| korrigera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att korrigera | infinitiv aktiv |
| att korrigeras | infinitiv passiv |
| har/hade korrigerat | supinum aktiv |
| har/hade korrigerats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| korrigerande | |
| Perfekt particip | |
| en korrigerad + substantiv | |
| ett korrigerat + substantiv | |
| den/det/de korrigerade + substantiv | |


