publicerad: 2015
pianissimo
2pian·iss·imo
[‑is´‑ el. ‑is`‑]
substantiv
~t ~n • till 1pianissimo
| Singular | |
|---|---|
| ett pianissimo | obestämd form |
| ett pianissimos | obestämd form genitiv |
| pianissimot | bestämd form |
| pianissimots | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| pianissimon | obestämd form |
| pianissimons | obestämd form genitiv |
| pianissimona | bestämd form |
| pianissimonas | bestämd form genitiv |


