publicerad: 2015
pina
1pina
substantiv
~n pinor • plåga – I sammansättn. pino-.
| Singular | |
|---|---|
| en pina | obestämd form |
| en pinas | obestämd form genitiv |
| pinan | bestämd form |
| pinans | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| pinor | obestämd form |
| pinors | obestämd form genitiv |
| pinorna | bestämd form |
| pinornas | bestämd form genitiv |
2pina
verb
~de ~t • plåga
| Finita former | |
|---|---|
| pinar | presens aktiv |
| pinas | presens passiv |
| pinade | preteritum aktiv |
| pinades | preteritum passiv |
| pina | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att pina | infinitiv aktiv |
| att pinas | infinitiv passiv |
| har/hade pinat | supinum aktiv |
| har/hade pinats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| pinande | |
| Perfekt particip | |
| en pinad + substantiv | |
| ett pinat + substantiv | |
| den/det/de pinade + substantiv | |


