publicerad: 2015
plita
1plita
substantiv
~n plitor • ⟨vard.⟩ blemma, kvissla
| Singular | |
|---|---|
| en plita | obestämd form |
| en plitas | obestämd form genitiv |
| plitan | bestämd form |
| plitans | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| plitor | obestämd form |
| plitors | obestämd form genitiv |
| plitorna | bestämd form |
| plitornas | bestämd form genitiv |
2plita
verb
~de ~t • ⟨vard.⟩ skriva
| Finita former | |
|---|---|
| plitar | presens aktiv |
| plitas | presens passiv |
| plitade | preteritum aktiv |
| plitades | preteritum passiv |
| plita | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att plita | infinitiv aktiv |
| att plitas | infinitiv passiv |
| har/hade plitat | supinum aktiv |
| har/hade plitats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| plitande | |


