publicerad: 2015
trigga
trigga
verb
~de ~t • ⟨vard.⟩ utlösa; främja
| Finita former | |
|---|---|
| triggar | presens aktiv |
| triggas | presens passiv |
| triggade | preteritum aktiv |
| triggades | preteritum passiv |
| trigga | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att trigga | infinitiv aktiv |
| att triggas | infinitiv passiv |
| har/hade triggat | supinum aktiv |
| har/hade triggats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| triggande | |
| Perfekt particip | |
| en triggad + substantiv | |
| ett triggat + substantiv | |
| den/det/de triggade + substantiv | |


