publicerad: 2015
inkarnera
in·karn·era
verb
~de ~t • förkroppsliga; jfr inkarnation
| Finita former | |
|---|---|
| inkarnerar | presens aktiv |
| inkarneras | presens passiv |
| inkarnerade | preteritum aktiv |
| inkarnerades | preteritum passiv |
| inkarnera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att inkarnera | infinitiv aktiv |
| att inkarneras | infinitiv passiv |
| har/hade inkarnerat | supinum aktiv |
| har/hade inkarnerats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| inkarnerande | |
| Perfekt particip | |
| en inkarnerad + substantiv | |
| ett inkarnerat + substantiv | |
| den/det/de inkarnerade + substantiv | |


