publicerad: 2015
människosyn
männ·isko|syn
N mänsko|syn
substantiv
~en ~er • till syn 2 människa| Singular | |
|---|---|
| en människosyn | obestämd form |
| en människosyns | obestämd form genitiv |
| människosynen | bestämd form |
| människosynens | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| människosyner | obestämd form |
| människosyners | obestämd form genitiv |
| människosynerna | bestämd form |
| människosynernas | bestämd form genitiv |


