publicerad: 2015
stridulera
stridul·era
verb
~de ~t • om vissa djur, t.ex. gräshoppor: åstadkomma ljud genom gnidning; jfr stridulation
| Finita former | |
|---|---|
| stridulerar | presens aktiv |
| striduleras | presens passiv |
| stridulerade | preteritum aktiv |
| stridulerades | preteritum passiv |
| stridulera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att stridulera | infinitiv aktiv |
| att striduleras | infinitiv passiv |
| har/hade stridulerat | supinum aktiv |
| har/hade stridulerats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| stridulerande | |


