publicerad: 2015
kliva
kliva
verb
klev, klivit, pres. kliver • gå med höga el. långa steg; stiga; klättra
| Finita former | |
|---|---|
| kliver | presens aktiv |
| klivs (klives) | presens passiv |
| klev | preteritum aktiv |
| klevs | preteritum passiv |
| kliv | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att kliva | infinitiv aktiv |
| att klivas | infinitiv passiv |
| har/hade klivit | supinum aktiv |
| har/hade klivits | supinum passiv |
| Presens particip | |
| klivande | |


