publicerad: 2015
officiera
of·fici·era
verb
~de ~t • förrätta liturgisk handling el. ordensceremoni
| Finita former | |
|---|---|
| officierar | presens aktiv |
| officieras | presens passiv |
| officierade | preteritum aktiv |
| officierades | preteritum passiv |
| officiera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att officiera | infinitiv aktiv |
| att officieras | infinitiv passiv |
| har/hade officierat | supinum aktiv |
| har/hade officierats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| officierande | |


