publicerad: 2015
panga
panga
verb
~de ~t • ⟨vard.⟩ slå sönder, förstöra; skjuta; smälla
| Finita former | |
|---|---|
| pangar | presens aktiv |
| pangas | presens passiv |
| pangade | preteritum aktiv |
| pangades | preteritum passiv |
| panga | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att panga | infinitiv aktiv |
| att pangas | infinitiv passiv |
| har/hade pangat | supinum aktiv |
| har/hade pangats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| pangande | |
| Perfekt particip | |
| en pangad + substantiv | |
| ett pangat + substantiv | |
| den/det/de pangade + substantiv | |


