publicerad: 2015
prästviga
präst|viga
verb
‑vigde ‑vigt • till viga 2 präst
| Finita former | |
|---|---|
| prästviger | presens aktiv |
| prästvigs (prästviges) | presens passiv |
| prästvigde | preteritum aktiv |
| prästvigdes | preteritum passiv |
| prästvig | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att prästviga | infinitiv aktiv |
| att prästvigas | infinitiv passiv |
| har/hade prästvigt | supinum aktiv |
| har/hade prästvigts | supinum passiv |
| Presens particip | |
| prästvigande | |
| Perfekt particip | |
| en prästvigd + substantiv | |
| ett prästvigt + substantiv | |
| den/det/de prästvigda + substantiv | |
| den prästvigde + maskulint substantiv | |


