publicerad: 2015
spöktimme
spök|timme
el. spök|timma
substantiv
~n ‑timmar spöke timme
| Singular | |
|---|---|
| en spöktimme (en spöktimma) | obestämd form |
| en spöktimmes (en spöktimmas) | obestämd form genitiv |
| spöktimmen (spöktimman) | bestämd form |
| spöktimmens (spöktimmans) | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| spöktimmar | obestämd form |
| spöktimmars | obestämd form genitiv |
| spöktimmarna | bestämd form |
| spöktimmarnas | bestämd form genitiv |


