publicerad: 2015
turkiska
turk·iska
[tur´k‑]
substantiv
~n turkiskor 1 knappast pl.; språket i Turkiet2 kvinna från Turkiet
| Singular | |
|---|---|
| en turkiska | obestämd form |
| en turkiskas | obestämd form genitiv |
| turkiskan | bestämd form |
| turkiskans | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| turkiskor | obestämd form |
| turkiskors | obestämd form genitiv |
| turkiskorna | bestämd form |
| turkiskornas | bestämd form genitiv |


