publicerad: 2015
ögonflörta
ög·on|flörta
el. ög·on|flirta
verb
~de ~t öga 1 flörta
| Finita former | |
|---|---|
| ögonflörtar (ögonflirtar) | presens aktiv |
| ögonflörtas (ögonflirtas) | presens passiv |
| ögonflörtade (ögonflirtade) | preteritum aktiv |
| ögonflörtades (ögonflirtades) | preteritum passiv |
| ögonflörta (ögonflirta) | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att ögonflörta (ögonflirta) | infinitiv aktiv |
| att ögonflörtas (ögonflirtas) | infinitiv passiv |
| har/hade ögonflörtat (ögonflirtat) | supinum aktiv |
| har/hade ögonflörtats (ögonflirtats) | supinum passiv |
| Presens particip | |
| ögonflörtande (ögonflirtande) | |


