publicerad: 2015
jäva
jäva
verb
~de ~t • anföra jäv mot; bestrida; vederlägga
| Finita former | |
|---|---|
| jävar | presens aktiv |
| jävas | presens passiv |
| jävade | preteritum aktiv |
| jävades | preteritum passiv |
| jäva | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att jäva | infinitiv aktiv |
| att jävas | infinitiv passiv |
| har/hade jävat | supinum aktiv |
| har/hade jävats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| jävande | |
| Perfekt particip | |
| en jävad + substantiv | |
| ett jävat + substantiv | |
| den/det/de jävade + substantiv | |


