publicerad: 2015
plinga
plinga
verb
~de ~t • avge ett sprött, högt ljud
| Finita former | |
|---|---|
| plingar | presens aktiv |
| plingas | presens passiv |
| plingade | preteritum aktiv |
| plingades | preteritum passiv |
| plinga | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att plinga | infinitiv aktiv |
| att plingas | infinitiv passiv |
| har/hade plingat | supinum aktiv |
| har/hade plingats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| plingande | |


