publicerad: 2015
synkronisering
syn·kron·is·er·ing
substantiv
~en ~ar synkronisera
| Singular | |
|---|---|
| en synkronisering | obestämd form |
| en synkroniserings | obestämd form genitiv |
| synkroniseringen | bestämd form |
| synkroniseringens | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| synkroniseringar | obestämd form |
| synkroniseringars | obestämd form genitiv |
| synkroniseringarna | bestämd form |
| synkroniseringarnas | bestämd form genitiv |


