publicerad: 2015
synkronism
syn·kron·ism
[‑is´m]
substantiv
~en • samtidighet
| Singular | |
|---|---|
| en synkronism | obestämd form |
| en synkronisms | obestämd form genitiv |
| synkronismen | bestämd form |
| synkronismens | bestämd form genitiv |


