publicerad: 2015
förolämpa
för|o·lämpa
[fö`r‑]
verb
~de ~t • kränka, såra
| Finita former | |
|---|---|
| förolämpar | presens aktiv |
| förolämpas | presens passiv |
| förolämpade | preteritum aktiv |
| förolämpades | preteritum passiv |
| förolämpa | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att förolämpa | infinitiv aktiv |
| att förolämpas | infinitiv passiv |
| har/hade förolämpat | supinum aktiv |
| har/hade förolämpats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| förolämpande | |
| Perfekt particip | |
| en förolämpad + substantiv | |
| ett förolämpat + substantiv | |
| den/det/de förolämpade + substantiv | |


