publicerad: 2015
finka
1finka
substantiv
~n finkor 1 täckt godsvagn2 ⟨vard.⟩ polisarrest
| Singular | |
|---|---|
| en finka | obestämd form |
| en finkas | obestämd form genitiv |
| finkan | bestämd form |
| finkans | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| finkor | obestämd form |
| finkors | obestämd form genitiv |
| finkorna | bestämd form |
| finkornas | bestämd form genitiv |
2finka
verb
~de ~t • ⟨vard.⟩ sätta i arrest
| Finita former | |
|---|---|
| finkar | presens aktiv |
| finkas | presens passiv |
| finkade | preteritum aktiv |
| finkades | preteritum passiv |
| finka | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att finka | infinitiv aktiv |
| att finkas | infinitiv passiv |
| har/hade finkat | supinum aktiv |
| har/hade finkats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| finkande | |
| Perfekt particip | |
| en finkad + substantiv | |
| ett finkat + substantiv | |
| den/det/de finkade + substantiv | |


