publicerad: 2015
glisa
glisa
verb
gliste glist • ⟨prov.⟩ lysa igenom, glimma, glänsa; titta
| Finita former | |
|---|---|
| gliser | presens aktiv |
| glises | presens passiv |
| gliste | preteritum aktiv |
| glistes | preteritum passiv |
| glis | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att glisa | infinitiv aktiv |
| att glisas | infinitiv passiv |
| har/hade glist | supinum aktiv |
| har/hade glists | supinum passiv |
| Presens particip | |
| glisande | |


