publicerad: 2015
glipa
1glipa
verb
~de ~t • inte sluta till, stå på glänt; gapa
| Finita former | |
|---|---|
| glipar | presens aktiv |
| glipade | preteritum aktiv |
| glipa | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att glipa | infinitiv aktiv |
| har/hade glipat | supinum aktiv |
| Presens particip | |
| glipande | |
2glipa
substantiv
~n glipor • spricka, öppning
| Singular | |
|---|---|
| en glipa | obestämd form |
| en glipas | obestämd form genitiv |
| glipan | bestämd form |
| glipans | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| glipor | obestämd form |
| glipors | obestämd form genitiv |
| gliporna | bestämd form |
| glipornas | bestämd form genitiv |


