publicerad: 2015
glira
glira
verb
~de ~t • ⟨prov.⟩ plira, kisa; ge ngn en gliring
| Finita former | |
|---|---|
| glirar | presens aktiv |
| gliras | presens passiv |
| glirade | preteritum aktiv |
| glirades | preteritum passiv |
| glira | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att glira | infinitiv aktiv |
| att gliras | infinitiv passiv |
| har/hade glirat | supinum aktiv |
| har/hade glirats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| glirande | |
| Perfekt particip | |
| en glirad + substantiv | |
| ett glirat + substantiv | |
| den/det/de glirade + substantiv | |


