publicerad: 2015
prokotta
pro·kotta
[‑kåt´a]
verb
~de ~t • rekommendera, främja; mots. bojkotta
| Finita former | |
|---|---|
| prokottar | presens aktiv |
| prokottas | presens passiv |
| prokottade | preteritum aktiv |
| prokottades | preteritum passiv |
| prokotta | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att prokotta | infinitiv aktiv |
| att prokottas | infinitiv passiv |
| har/hade prokottat | supinum aktiv |
| har/hade prokottats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| prokottande | |
| Perfekt particip | |
| en prokottad + substantiv | |
| ett prokottat + substantiv | |
| den/det/de prokottade + substantiv | |


