publicerad: 2015
ärja
ärja
verb
~de ~t • ⟨åld.⟩ plöja med årder
| Finita former | |
|---|---|
| ärjar | presens aktiv |
| ärjas | presens passiv |
| ärjade | preteritum aktiv |
| ärjades | preteritum passiv |
| ärja | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att ärja | infinitiv aktiv |
| att ärjas | infinitiv passiv |
| har/hade ärjat | supinum aktiv |
| har/hade ärjats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| ärjande | |
| Perfekt particip | |
| en ärjad + substantiv | |
| ett ärjat + substantiv | |
| den/det/de ärjade + substantiv | |


