publicerad: 2015
klipp
klipp
substantiv
~et; pl. ~ 1 klippning; urklipp2 ⟨vard.⟩ snabb och god affär
| Singular | |
|---|---|
| ett klipp | obestämd form |
| ett klipps | obestämd form genitiv |
| klippet | bestämd form |
| klippets | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| klipp | obestämd form |
| klipps | obestämd form genitiv |
| klippen | bestämd form |
| klippens | bestämd form genitiv |


