publicerad: 2015
ricka
ricka
verb
~de ~t • ⟨prov.⟩ röra sig av och an, vara rankig; röra på ngt av och an
| Finita former | |
|---|---|
| rickar | presens aktiv |
| rickas | presens passiv |
| rickade | preteritum aktiv |
| rickades | preteritum passiv |
| ricka | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att ricka | infinitiv aktiv |
| att rickas | infinitiv passiv |
| har/hade rickat | supinum aktiv |
| har/hade rickats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| rickande | |
| Perfekt particip | |
| en rickad + substantiv | |
| ett rickat + substantiv | |
| den/det/de rickade + substantiv | |


