publicerad: 2015
konfiskation
kon·fisk·at·ion
substantiv
~en ~er • till konfiskera
| Singular | |
|---|---|
| en konfiskation | obestämd form |
| en konfiskations | obestämd form genitiv |
| konfiskationen | bestämd form |
| konfiskationens | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| konfiskationer | obestämd form |
| konfiskationers | obestämd form genitiv |
| konfiskationerna | bestämd form |
| konfiskationernas | bestämd form genitiv |


