publicerad: 2015
konfiskera
kon·fisk·era
[‑fiske´ra]
verb
~de ~t • beslagta, dra in till staten
| Finita former | |
|---|---|
| konfiskerar | presens aktiv |
| konfiskeras | presens passiv |
| konfiskerade | preteritum aktiv |
| konfiskerades | preteritum passiv |
| konfiskera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att konfiskera | infinitiv aktiv |
| att konfiskeras | infinitiv passiv |
| har/hade konfiskerat | supinum aktiv |
| har/hade konfiskerats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| konfiskerande | |
| Perfekt particip | |
| en konfiskerad + substantiv | |
| ett konfiskerat + substantiv | |
| den/det/de konfiskerade + substantiv | |


