publicerad: 2015
konspirera
kon·spir·era
verb
~de ~t • delta i sammansvärjning, smida ränker; jfr konspiration
| Finita former | |
|---|---|
| konspirerar | presens aktiv |
| konspireras | presens passiv |
| konspirerade | preteritum aktiv |
| konspirerades | preteritum passiv |
| konspirera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att konspirera | infinitiv aktiv |
| att konspireras | infinitiv passiv |
| har/hade konspirerat | supinum aktiv |
| har/hade konspirerats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| konspirerande | |


