publicerad: 2015
självinduktion
själv|in·dukt·ion
substantiv
~en ~er • ⟨fys.⟩ till induktion 2 själv
| Singular | |
|---|---|
| en självinduktion | obestämd form |
| en självinduktions | obestämd form genitiv |
| självinduktionen | bestämd form |
| självinduktionens | bestämd form genitiv |
| Plural | |
| självinduktioner | obestämd form |
| självinduktioners | obestämd form genitiv |
| självinduktionerna | bestämd form |
| självinduktionernas | bestämd form genitiv |


