publicerad: 2015
kurtisera
kurt·is·era
verb
~de ~t • ⟨åld.⟩ uppvakta, flörta med
| Finita former | |
|---|---|
| kurtiserar | presens aktiv |
| kurtiseras | presens passiv |
| kurtiserade | preteritum aktiv |
| kurtiserades | preteritum passiv |
| kurtisera | imperativ aktiv |
| Infinita former | |
| att kurtisera | infinitiv aktiv |
| att kurtiseras | infinitiv passiv |
| har/hade kurtiserat | supinum aktiv |
| har/hade kurtiserats | supinum passiv |
| Presens particip | |
| kurtiserande | |
| Perfekt particip | |
| en kurtiserad + substantiv | |
| ett kurtiserat + substantiv | |
| den/det/de kurtiserade + substantiv | |


